Vytautas Drumelis blog

Antroji krizės banga jau prasidėjo?

Dabartinės problemos dėl Europos valiutos – ne kas kita kaip antroji globalios krizės banga. Prognozuotą V formos krizę keičia W formos nuosmukis, skelbia dv.ee.

„Formaliai Europos valiutos problemų priežastis yra Graikijos finansinės bėdos. Tačiau jei pažiūrėtumėme giliau, tai pasidaro aišku, kad Graikija – tai tik skausmingo proceso pradžia, – mano bendrovės Forex.ee analitikas Jurijus Zemcovas. – Pasaulinių fondų reakcija į euro griūtį liudija apie masinį kapitalo nutekėjimą, o juk nuo to prasidėjo pirmasis krizės etapas 2008 m.”.

Netgi tai, kad kritusi euro vertė padidins Europos Sąjungos konkurencingumą, dėl to nesumažėja recesijos grėsmė. Anot J. Zemcovo, biržų indeksų augimas neturėjo tvirto pagrindo, kadangi pagrindinės ekonomikos problemos nebuvo išspręstos. „Mes korekcijas palaikėme ekonomikos atsigavimu”, – sakė jis.

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini jau anksčiau minėjo, kad pasaulį gali ištikti krizė, kai bus nutrauktos ekonomikos palaikymo priemonės. Anot jo, Graikija tėra tik valstybių skolų ledkalnio viršūnė tarp daugelio išsivysčiusių ekonomikų, nes panašias problemas turi ir kitos ekonomikos, tokios kaip Portugalija, Airija, Ispanija.

Anot jo, didžiausia problema yra didžiulės valstybių skolos daugelyje pasaulio šalių. Skolų lygis nepradėjo mažėti, o tiesiog stabilizavosi labai aukštame lygyje.

Tags: ekonomika, krizė

Turizmo ir viešbučių rinkos apžvalga 2009 metais ir 2010 metų prognozės.

Atsigavimo ženklai – tačiau kokiu tempu?

Šie metai buvo didžiausio ekonominio nuosmukio metai nuo pat 1930 didžiosios depresijos metų. Ir net jei kai kurios didžiosios ekonomikos pradėjo rodyti atsigavimo ženklus jau nuo antrojo šių metų ketvirčio, augimas išlieka labai trapus. Namų ūkiai, kompanijos ir vyriausybės – visiems reikia papildomo laiko atkurti savo biudžetų stabilumą. Todėl tikėtina, kad atsigavimas bus ilgas ir vyks palaipsniui. Kitų metų bendrojo vidaus produkto prognozės daugelyje valstybių išlieka nulinės, arba prognozuojami simboliniai augimai. Taip pat išlieka antrosios recesijos bangos tikimybė 2010 metų pradžioje, kai vyriausybės nustos maitinti rinką pigiomis palūkanomis ir skatinimo lėšomis.

Turizmo paklausa stabilizuojasi

Paklausa visoms su turizmu susijusioms industrijoms reikšmingai krito 2009 metų pirmojoje pusėje ir apėmė net liepos bei rugpjūčio mėnesius. Tačiau kritimo tempai per pastaruosius 2-3 mėnesius reikšmingai sulėtėjo. Tiek oro linijų, tiek viešbučių paklausa tampa palyginama su 2009 metų žiemos sezono duomenimis, tačiau tik keleivių ir nakvynių skaičiumi, bet ne kaina ir pajamomis. Remiantis pasaulio turizmo asociacijos duomenimis (UNWTO), Europoje turistų skaičius sumažėjo 8% per pirmus aštuonis šių metų mėnesius, tačiau stabilizuojasi per paskutinius keturis mėnesius, ir net neatmetama simbolinio augimo galimybė, tačiau vėlgi lyginant su 2008m. pabaiga, kai pasaulinė ekonominė krizė jau buvo prasidėjusi. Bendras turistų skaičiaus smukimas už visus metus prognozuojamas apie 5%. Džiugina tai, kad UNWTO turizmo pasitikėjimo indeksas, kuris buvo žemumose pirmus du šių metų ketvirčius, trečiąjį ketvirtį jau fiksavo augimą, ir prognozuojama, kad pasitikėjimas toliau augs.

2010 metais bandys augti

Kontrastingai su pastarosiomis finansų krizėmis, paklausa šį kartą panašu – staigiai neatsistatys į prieškrizinį lygį. Išliks didelis kiekis faktorių ribojančių ir stabdančių greitą “atšokimą”, todėl ryškesnio ekonomikos atsigavimo teks palaukti. Žiūrint iš optimistinės pusės, turizmo paklausa 2010 metais neturėtų kristi žemiau 2009 metų lygio, tačiau net ir čia lieka reikšminga rizikos tikimybė – pandeminis gripas ir kitos virusinės ligos gali labai smarkiai apriboti keliaujančių žmonių skaičių, jei bus didesnių ligos proveržių. Taip pat optimistiškai galima vertinti atsigaunanti bendrą vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kuris skatina vartojimą.

Tolimų kelionių paklausa liks suvaržyta

Reikšmingiausias kritimas turizmo sektoriuje buvo tolimų kelionių segmente. Daugelis rinkosi trumpesnes keliones tiek verslo, tiek poilsio segmentuose. Ši tendencija išliks trumpu laikotarpiu, arba kol pasaulinės ekonomikos atsigavimas įgaus pagreitį.

Europa gali gauti naudos iš šios tendencijos. Keliones tarp kontinentų gali pakeisti kelionės pačiame Europos viduje, tad paklausa iš pačių Europiečių, ypač besivystančiose šalyse, gali augti. Eurozona taip pat džiaugiasi stiprėjančių Euro kursu, tačiau tuo pačiu paklausa iš ne-eurozonos šalių liks silpna.

Tags: hotels, prognozes, turizmas, Viešbučiai

Orientacija į rinką (market orientation). Arba kaip padidinti pajamas 1.

Mano manymu, Lietuvoje yra labai daug neprofesionalumo visose srityse. Mano kantrybės taurę šiandien perpildė įmonių aukščiausiųjų vadovų požiūris į savo produktus.

Filosofija

Turbūt daugelis žino, kad rinkodaros miksą (marketing mix) gali būti sudarytas iš 4P. Vienas iš jų yra Produktas (funkcionalumas, kokybė, dizainas, pakuotė, prekinis ženklas, aptarnavimas, garantijos, ir kt). Įmonės orientaciją (market orientation) aš apibūdinsiu kaip įmonės produktų filosofiją (aukščiausių vadovų lygmuo). Yra du pagrindiniai ir išskirtiniai mastymo būdai. Pirmas yra orientacija į produktą, antras – orientacija į rinką.

Orientacija į produktą (product orientation) – kas tai?

Tai yra tokia įmonės filosofija apie produktą, kur įmonės produktai ar paslaugos yra kuriami pagal tai, ką sugalvoja įmonės vadovai. Kitais žodžiais, įmonės vadovai žino kokį produktą turi ir stengiasi visais būdais sukurti jam paklausą.

Orientacija į rinką (market orientation) – kas tai?

Tai yra tokia įmonės filosofija apie produktą, kur visi įmonės padaliniai yra orientuoti į tai, kad išsiaiškintų bei patenkintų klientų poreikius adaptuojant savo produktą arba įsigyjant kitus. Kitais žodžiais, įmonės vadovai žino kokia yra tos šakos produkto ar paslaugos specifika, ko nori potencialūs vartotojai ir visais būdais stengiasi pakeisti savo arba įsigyti/sukurti naują produktą, kuris geriausiai patenkintų pasirinktos tikslinės klientų grupės poreikius.

Sėkmės istorijos

Jų yra begalės. Tiek daug, kad 9 iš 10 globalių kylančių kompanijų yra orientuotos į rinką.

Pavyzdžiui Gillette. Jie nuolat tobulina savo skustuvų produktų liniją, naudoja savo pačių darbuotojus, kad testuotų skustuvus ir naudoja atsiliepimus skustuvų tobulinimui (daro prielaidą kad jų tikslinę grupę reprezentuoja jos darbuotojai).

Ką mano įmonei tai duos?

Daug naujausių mokslinių studijų (Pelham (2000), Homburg, Hoyer and Fassnacht (2002), Shun-Ching and Cheng-Hsui Chen (1998) ir kt.) randa koreliaciją tarp rinkos orientacijos ir pardavimų efektyvumo, įmonės rinkos dalies bei pelningumo. Į rinką orientuota įmonė geriau atitiks klientų poreikius. Kadangi klientai yra linkę rinktis geriausią prieinamą variantą, padidės visi minėti rezultatai, o svarbiausia – įmonės pelningumas.

Kaip nustatyti ar mano įmonės produkto filosofija yra orientuota į rinką?

Pasiūlysiu paprastą ir trumpą 7 klausimų anketą, kuri leis susidaryti įspūdį, ar jūsų įmonė yra orientuota į rinką.

1. Mūsų įmonė teikia (labai mažai  1 2 3 4 5  labai daug) dėmesio klientų aptarnavimui po pilnai įvykusio pardavimo.

2. Mūsų įmonė (labai lėtai  1 2 3 4 5  labai greitai) išsiaiškina esminius savo klientų norų pokyčius, konkurentų strategijas bei kitus esminius jūsų verslo šakos pokyčius.

3. Mūsų įmonė (labai lėtai  1 2 3 4 5  labai greitai) reaguoja į neigiamą klientų patenkinimo jūsų produktais ar paslaugomis informaciją.

4. Mūsų įmonė atsižvelgia ir renka informaciją apie klientų pasitenkinimą produktais ar paslaugomis (kartais  1 2 3 4 5  sistemiškai).

5. Pardavėjai (labai retai  1 2 3 4 5  visąlaik) dalinasi informacija iš klientų apie konkurentus su kitais įmonės departamentais.

6. Mes (labai retai  1 2 3 4 5  labai dažnai) naudojamės tikslinėmis progomis išnaudoti savo konkurentų silpnybes.

7. Mūsų įmonėje kiekvienas darbuotojas supranta, kaip gali prisidėti prie papildomos vertės klientui kūrimo (nesutinku  1 2 3 4 5  sutinku).

Jei atsakymų vidurkis yra mažesnis nei 4, jūsų įmonės filosofija yra orientuota į savo produktą. T.y., įmonės filosofijos produkto atžvilgiu orientavimas į rinką, padės pasiekti geresnių finansinių rezultatų (pelno)!

Kaip praktiškai to siekti?

Yra trys konceptualūs šios filosofijos įgyvendinimo žingsniai:

1. Informacijos apie rinką rinkimas;
2. Informacijos sklaida tarp departamentų;
3. Reakcija į surinktą informaciją.

Praktiškai, šie žingsniai gali būti įgyvendinami taip:

1. Daryti nuoseklius ir sistemiškus rinkos tyrimus, aiškintis rinkos klientų poreikius (informacijos rinkimas);
2. Kiekvieno departamento įjungimas į bendrą klientų informacijos sistemą taip, kad kiekvienas darbuotojas žinotų įmonės tikslinių klientų poreikius ir galėtų pasiūlyti būdų, kaip juos patenkinti (informacijos sklaida).
3. Produkto vystymą vykdyti pagal rezultatus gautus iš rinkos tyrimų (informacijos sklaida tarp departamentų + reakcija į surinktą informaciją);
4. Visus esminius produkto tobulinimus testuoti su tiksline klientų grupe ir reaguoti į atsiliepimus (informacijos sklaida + informacijos rinkimas);
5. Nuolat sekti klientų atsiliepimus apie naujus produkto pokyčius, taip grįžti prie 1. punkto ir nuolat vykdyti šį ciklą (informacijos rinkimas).

Išvada

Orientacija į rinką padeda pagerinti įmonės finansinius rezultatus.

Epilogas

Apmaudu, kad Lietuvoje marketingas labai daug kur suprantamas kaip reklama, dizainas ar firminis stilius. Jau nuo 1952 metų General Electric (GE) suprato, kad orientuotis į savo produkto tobulinimą nėra prasminga, jei patobulinimai neatitinka rinkos poreikių. GE yra viena didžiausių pasaulio kompanijų ir ją lydėjusią sėkmę visą antrąją 20-amžiaus pusę pasekė daugelis kitų kompanijų bei modernus verslas. Po trupinėlį sulig į Lietuvą ateinančiomis tarptautinėmis kompanijomis (TEO, daugelis bankų) bei jų verslo filosofija, atsiranda kompanijos, kurios sąlyginai lengvai ir greitai užkariauja nemažą dalį rinkos. Ir tai didele dalimi dėl to, kad jų verslas yra orientuotas į rinką. Savo produktais jie lengvai išstūmė konkurentus, nes jie paprasčiausiai geriau atitiko mūsų poreikius. O ypač ekonominiu sunkmečiu tampa akivaizdu, kurie produktai tautiečiams yra tikrai reikalingi ir patenkina jų poreikius, o kurie bus išstumti iš rinkos.

Šia žinute norėčiau kreiptis į lietuviško verslo atstovus. Tai yra kelias į didesnę rinkos dalį, efektyvesnius pardavimus bei didesnę pelno maržą.

Jei neprisiminsite iš šio straipsnio nieko kito, prisiminkite štai ką:

MARKETINGAS NĖRA TIK REKLAMA IR FIRMINIS STILIUS !!!

Tags: market orientation, Marketingas, orientacija i rinka, Rinkodara

Residence permit (Leidimas gyventi Norvegijoje)

Didžioji diena. Šiandien eisime prašyti leidimo gyventi Norvegijoje. O kas būtų, jei jo negautume? Įdomus klausimas. Tik rašydamas susimasčiau. Labai gerai, kad vakar pasirūpinome visais dokumentais, kurių reikės šiandien. Išsikrapščiau Vytą po ilgos nakties bei Darių, ir patraukėme link centro. Nežinojome kur policija, turėjome adresą ir “Google Maps”. Gėris.

Dokumentai studentiškam leidimui gyventi gauti

• Pasas arba Europinė ID kortelė (+kopija)
• Privalomojo sveikatos draudimo kortelė (+kopija)
• 2 nuotraukos
• Patvirtinimas iš universiteto, kad esu priimtas (letter of admission) (+kopija)

Keista, kad nereikėjo dokumento, patvirtinančio mano finansinę būklę. Vyriausybė reikalauja parodyti, kad turėsiu bent po 1000 Eurų kiekvieną mėnesį pragyvenimui. Tačiau to nereikėjo. Gal Lietuvą pradeda labiau vertinti ir pripažinti. Na šaunu :-)

Eilė

Policiją suradome greitai. Vau! Oho. Kiek žmonių. Siaubas. Prasibrauti neina. Šiaip ne taip nusigavome iki vietos, kur išmuša numeriukus. Maniškis 506. Pasižiūriu i ekraną su numeriukais, kurie dabar eina… 226. Oh… Tik 280 žmonių prieš mus. He. Smulkmena. Kaip kad eilinė eilutė banke. Ar studentų skyriuje. Tikiuosi. Deja. Panašu, kad laukti reikės apie 3 valandas. Smagumėlis… Daaaug studentų atvyko iš užsienio. Na ką, nieko nepadarysi, teks laukti. Vytas tai pasiėmė apie 10 numeriukų. Draugai prašė, kad “užimtų eilę”. Aš tai siūliau jam palaukti 2 valandas ir pardavinėti tuos numeriukus. Jaunieji verslininkai, magistrai. Ironija.

Patraukėme šiek tiek po miestą pasižvalgyti. Nuėjome kavos į McDuck`ą. Bet kai užėjau, prisiminiau, kad nieko nevalgiau šįryt, nusprendžiau geriau suvalgyti kokį sumuštinį. Gana nebrangiai. 15 kronų už sumuštinį su sūriu. Na, maždaug dvigubai brangiau negu Lietuvoje. Tiesa sakant jau baigiu pagauti sistemą. Viskas, kas yra kokybe panašu į Lietuvą, kainuoja maždaug dvigubai brangiau. Kažkoks mažas buvo. Pas mus didesnius ir skanesnius pardavinėja. Bet suėjo. Maistas visgi.

Užsukome į H&M. Tai tokia, gana pigių ir kokybiškų rūbų parduotuvė. Labai nustebome savo radiniais. Kaip tik olimpiadai, sakyčiau, skirti Lietuviški atributai. Kiekvienas tikras lietuvis patriotas, kuris serga už Lietuvos sportininkus, privalo nešioti juos nuo olimpinių varžybų pradžios ir nekeisti iki pat uždarymo, kad sėkmė neišgaruotų. Pasirodo, Norvegijos lietuvių bendruomenė tokia didelė ir taip aktyviai palaiko savo olimpiečius, kad net tokios parduotuvės prekiauja lietuviška atributika. Oi tas sarkazmas :). Bet šie radiniai gana teigiamai nuteikė, ypač po vakarykščio pralaimėjimo.

Grįžome atgal į policiją. Buvo likę dar pie 80 žmonių prieš mus, bet nusprendėme jau niekur nebeklaidžioti, kad netyčia nepraleistume savo eilės. Dar užsukau į vietinė “Kiwi Minipris” parduotuvėlę, nusipirkau bananų. Jie čia tikrai pigūs. Kilogramas apie 4 Lt. Panašiai kaip Lietuvoje, ar net pigiau negu kai kur. Tinka. Maistas. Nusprendžiau viduje palaukti, policijoje. Ten kaip nekeista šalčiau nei lauke, ir oro yra. Bent jau kondicionieriai gerai veikia. Kai liko apie 20 žmonių prieš mus, viskas pradėjo eiti labai lėtai. Užsidarė keli langeliai, matyt pietūs buvo, ar šiaip darbo pabaiga, bet viskas beprotiškai sulėtejo. Kokį pusvalandį dar laukiau savo eilės. Priėjau, padaviau savo dokumentus. Policininkas viską užregistravo, surašė ir viskas, laisvas. Truko gal kokias 2 minutes. Pasijaučiau taip be reikalo pralaukęs tas 3 ar 4 valandas. Dėl tokio menkniekio. Ech, na reikia visgi.

Keliaujant namo nutiko vienas labai keistas ir įdomus dalykas. Buvo jau popietė, gana daug žmonių metro. Atsisėdome taip, kad prieš mus sėdėjo dvi panelės. Iš rytų Europos. Rusės, ukrainietės ar dar kokios nors, tiksliai nežinau, bet šnekėjo pusiau rusiškai, pusiau kalba, kurios nesupratau. Kaip supratau, tyčiojosi iš žmonių. Pasako ką nors ir juokiasi abi. Su komentarais “nu ani zhe neponimajut nashi jazyk” (nu jie gi vis tiek nesupranta mūsų kalbos). Mintyse galvoju “nu nu, tikriausiai rusų yra tokia nepopuliari kalba”. Bet tokios fyfačkos. Prisidažiusios, peroksidiniais plaukais, akiniais nuo saulės, aukštakulniais ir visa kita atributika, be kurios fyfai išeiti į miestą yra ne lygis. Sėdėjau, buvau nusikalęs, ir nekreipiau dėmesio į jas. Bet kai metro privažiavo vieną iš stotelių, kurioje jos turėjo išlipti, įvyko šis tas. Jos atsistojo ir pradėjo eiti pro mus. Staiga metro pastabdė ir ji pradėjo svirti link manęs. Iš pradžių nemaniau kad bus kas nors ypatingo, nes svyruoja ten dažnai ir protingi žmonės žino, kad yra turėklai, už kurių galima laikytis. Tačiau ji kaip pradėjo svirti, taip ir nukrito ant manęs. Specialiai nesistengiau gaudyti. Negražu bet. Manau, kad jeigu tu negražiai elgiesi su žmonėmis, neturėtum tikėtis, kad jie gražiai elgsis su tavimi. Na nukrito ji ant manęs. Aš šiek tiek padėjau atsistoti, aišku, kiek galėjau besijuokdamas. Ji susiėmė taip už krūtinės abiem rankom vaizduodama kad labai nuoširdžiai atsiprašo, tiesa, nepratardama nei žodžio. Gal nemoka angliškai. Nenustebčiau. Ir staiga tik švyst, metro vėl pastabdė. Ir ji nuskrido į kitą pusę, ant kito vyriškio. Kuris irgi nespėjo jos pagauti. Apsižvalgiau, visas metro juokiasi, stengdamiesi neparodyti, kad šaiposi. Kikena. Tai ta pana pasimetė, susigėdo, o tuo pačiu jau ir stotelę privažiavom, pasakė “sorry” visa išraudusi ir pabėgo. Bus jai šaipytis, pagalvojau. Teisybė, kartais visgi yra :-)

Tags: leidimas gyventi Norvegijoje, policija, popierizmas

Biurokratija

Buvo sunki naktis. Ilgai neužmigau per tą audrą. Atsikėliau su žadintuvu, reikia važiuoti į universitetą. Reikia pasiruošti visus dokumentus rytojui. Juk rytoj eisime į policiją prašyti leidimo gyventi Norvegijoje. Čia dar vienas popierizmas. Biurokratija. Išsiruošiau į universitetą, dar pakeliui pasižadinau Vytą, kuris miegojo vis dar.

Turėjome kelias problemas. Visų pirma, tai negalėjome atsispausdinti prašymo formos iš policijos puslapio, nes neturėjome pinigų savo studento kortelėje. Pinigus į kortelę galima pervesti tik su vietine “Bank Axept” kreditine kortele. Kurios aišku mums niekas neduos tol, kol neturėsime norvegiško socialinio draudimo numerio. Jį darys apie mėnesį. Bet jo prašyti galėsime tik tada, kai gausime leidimą gyventi čia. Kurį darys apie savaitę skaičiuojant nuo rytojaus, jei viskas žinoma bus gerai su popieriais. Taigi, užburtas biurokratijos ratas. Kita problema buvo tas lapas, kurį mes turėjome išsiųsti į Norvegiją dėl savo santaupų, mat jie reikalauja, kad mes turėtume bent po 1000 eurų per mėnesį pragyvenimui. Jo reikės rytoj. Nuėjome į International Relations Office, pradėjome klausinėti visko. Ten moteriškės labai paslaugios, parūpino mums kopiją tos prašymo formos, kurios reikės rytoj. Taip pat žinojau, kad dokumentus šviečia nemokamai būtent šiomis valandomis. Tiesa, studentų ten daug, tai atlaukėme eilę ir pasidarėme visų dokumentų kopijas. Tada patraukėme į studentų skyrių ieškoti mūsų pažymų apie santaupas. Laimei sutikome Ingą, kuri sutiko tuo pasirūpinti ir netgi atidavė mums originalus, kuriuos siuntėme iš Lietuvos. Puiku. Viską susitvarkėme. Užpildėme tą 3 lapų prašymą. Klausinėja visko, ko reikia ir ko nereikia.

Didysis pusfinalis

Taigi, parskubėjome namo žiūrėti didžiausio šios dienos įvykio. Olimpinis pusfinalis prieš pasaulio čempionę Ispaniją. Prieš varžybas bijojome ir jautėmės taip, kad ispanai gali labai greitai pabėgti ir nepalikti mums vilčių. Tačiau rungtynės ėjosi labai gražiai. Tai viena, tai kita komanda įgydavo šiokį tokį pranašumą, kurį tuoj pat ištirpindavo priešininkai. Per vidurio pertrauką berods turėjome 5 taškus savo kišenėje. Antra pusė buvo blogesnė. Nesisekė. Blogiausia tai, kad aukštaūgiai išsibaudavo. Labai trūko Songailos. Gaila. Pralošėme tokiu nedideliu skirtumu. Tiek nedaug truko iki galimybės pakovoti dėl olimpinio aukso. Apmaudu. Bet vyrai šaunuoliai, stengėsi iš paskutiniųjų, atidavė visas jėgas. Susinervinau tik dėl to, kad sėkmė ir teisėjai nebuvo mūsų pusėje šįkart. Grįžau namo piktas. Ir nuėjau pamiegoti.

Tiesą sakant miegojau apie 3-4 valandas. Tikrai gerai nusnaudžiau. Žinojau, kad šiandien pas mus barake vyks balius. Šiek tiek gaila, kad nepavyko sudalyvauti, bet turėjau darbo. Be to, žinojau kad rytoj laukia ilga diena policijoje. Norėjau išsimiegoti. Tą ir padariau. Tik, deja, triukšmas ir muzika buvo pakankamai garsi, kad šiek tiek blaškė. Bet, penktadienis, reikia juk studentams :-)

Tags: krepšinis, popierizmas